Stoties vienuolika 1, 2 ir 3 epizodų santrauka ir pabaiga, paaiškinta

„Station Eleven“ supažindina mus su gana optimistišku postapokaliptiniu pasauliu ir seka keliaujančių aktorių ir muzikantų trupę, kuri keliauja iš vienos žmonių gyvenvietės į kitą. Istorija keičiasi tarp dienų iki mirtino gripo, pražudžiusio didžiąją dalį Žemės gyventojų, ir postapokaliptinio pasaulio, kuriame įsitvirtino naujos rūšies visuomenė.

Pagal to paties pavadinimo Emily St. John Mandel romaną sukurta istorija yra plati. Pirmosiose mini serialo serijose parodomas tylus, bet mirtinas pandemijos atėjimas ir pristatomi veikėjai, kurių gyvenimai susikerta per pasakojimą. Taip pat pristatomos kelios intriguojančios siužetinės linijos, net jei kai kurios detalės lieka prarastos centrinėje laidos nelaimėje. Pažvelkime atidžiau į „Station Eleven“ 1, 2 ir 3 epizodus ir įsitikinkime, kad išsiaiškinome visas detales. SPOILERIAI PRIKLAUSOJE.

Stoties vienuolika 1, 2 ir 3 serijų santrauka

Serialas prasideda su Arthuru Leanderiu, kuris scenoje atlieka „Karalių Lyrą“, tačiau įpusėjus griuvo, regis, ištiko širdies priepuolis. Žiūrovų narys Jeevanas bando padėti, bet per vėlu. Išeidamas iš teatro jis randa vaiką aktorę, vardu Kirsten, kuri negali rasti savo globėjo. Jeevanas nusprendžia padėti Kirsten grįžti namo, bet jam paskambina sesuo, gydytoja, kuri praneša apie pradedantį plisti mirtiną gripą. Ji ragina jį vykti į jų brolio Franko butą, ką Jeevanas ir padaro, tačiau tik nusipirkęs tūkstančius dolerių vertės skubios bakalėjos.

Bute užbarikaduoti Kirsten, Jeevan ir Frank stebi, kaip pasaulis pamažu sustoja plintant pandemijai. Prieš juos sudužo lėktuvas, galiausiai taip pat nutrūksta maitinimas. Tada matome, kad Jeevanas ir Kirsten išeina iš pastato po aštuoniasdešimties dienų ir pradeda eiti link ežero. Per prisiminimus matome, kad Kirsten buvo artima Arthurui ir kad jis padovanojo jai grafinio romano „Station Eleven“ kopiją.

Yra dar vienas laiko šuolis, ir mes esame paimti dvidešimt metų po pragaištingo gripo. Kirsten, dabar jau suaugusi, lydi būrį keliaujančių Šekspyro aktorių, kai jie keliauja po Didžiųjų ežerų apylinkes. Jie yra mylimi ir gyvena įvairiose mažose žmonių stovyklose, kuriose trupė vaidina, nekantriai laukia jų apsilankymų. Grįžtant į laiką prieš nelaimę, mes supažindinami su Miranda, su kuria Arthuras susidraugauja, ir galiausiai jiedu tampa meilužiais.

Stoties vienuolikta 3 serijos pabaiga: kas yra keliaujanti simfonija?

Artūras ir Miranda galiausiai susikerta, kai pastaroji sužino, kad aktorius ją apgaudinėja. Darbo kelionės į Malaiziją metu Miranda dėl pandemijos įstrigo. Netrukus jai suteikiamas specialus priėjimas prie laivo, kad galėtų grįžti namo, bet tada ji gauna žinią apie Artūro mirtį (nuo gripo). Miranda sudužta, o 3 epizodas baigiamas, kai ji užsibarikada savo viešbučio kambaryje. Paskutinėje scenoje, kai ji stovi prie savo kambario durų, priešais Mirandą pasirodo didelis vyras auksiniu skafandru.

Įžanginiai epizodai ne tik padeda pamatus nuostabiam, dešimtmečius trunkančiam istorijos lankui, bet ir supažindina mus su kai kuriais intriguojančiais postapokaliptinio pasaulio aspektais. Keliaujanti simfonija, judančių aktorių ir muzikantų trupė, atrodo, yra esminė besiformuojančios visuomenės, kuri atsiranda po nelaimės, dalis. Eklektiška grupė, kurią daugiausia sudaro Šekspyro aktoriai, keliauja tarp mažų žmonių gyvenviečių ir yra gerai sutinkama, kad ir kur bekeliautų. Atrodo, kad kai kurie trupės nariai yra pasienio įžymybės ir jų klausia besilaukiantys žiūrovai.

Tačiau svarbiausia, kad Keliaujanti simfonija atrodo kaip meno, muzikos ir teatro išsaugojimo priemonė. Trupė savo pasirodymais skleidžia laimę ir nostalgiją ir suteikia žmonėms priežastį švęsti šiaip niūriame pasaulyje. Grupė ir ją sudarantys personažai taip pat simbolizuoja ilgalaikę meno kokybę ir tai, kaip ji neatsiejama nuo žmogiškosios patirties net ir apokaliptinės tragedijos akivaizdoje.

Apie ką yra komiksas „Station Eleven“? Kas tai parašė?

„Station Eleven“ yra mokslinės fantastikos grafinis romanas, pirmą kartą matytas kartu su Artūru. Jis atiduoda ją Kirsten, kuri vėliau matoma skaitanti ir cituojanti knygą daugybę kartų. Vienu metu ji taip pat sako, kad egzistuoja tik vienas „Station Eleven“ egzempliorius, todėl viskas labai intriguoja, kai grėsmingos išvaizdos vyras cituoja jos eilutę, bet neatskleidžia Kirsten, kur ją skaitė.

Nors mes vis dar nežinome „Station Eleven“ istorijos, žinome, kas ją parašė. Miranda žinoma, kad daug valandų savo dienos praleidžia paslaptingam rašymo projektui, kuris galiausiai paaiškėja kaip titulinis grafinis romanas. Ji nėra ypač ambicinga, kad ji būtų išleista, ir netgi švelniai smerkiama, kad taip sunkiai dirbo ties tuo, ko nenori, kad kiti skaitytų. Galų gale, galbūt paskutinio susitikimo su Artūru metu, ji paduoda jam užpildytą savo knygos kopiją, kurią jis atiduoda Kirsten.

Verta atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų, susijusių su tituline knyga, pirmiausia paslaptingi inicialai priekyje. Pirmajame knygos puslapyje yra M.C. parašyta ant jo, o tai beveik neabejotinai reiškia Mirandą Carroll, autorę. Antra, atrodo, kad knygos herojus yra auksiniu kostiumu vilkintis erdvėlaivis, ką Miranda mato paskutinėse 3 epizodo scenose.

Tai galbūt reiškia, kad užsibarikadavusi savo viešbučio kambaryje, ji pasiklysta išgalvotame pasaulyje, kurį sukūrė savo komiksuose. Žinoma, tarp komikso ir bendro pasirodymo siužeto gali būti tam tikrų paralelių, tačiau jos dar turi būti atskleistos, o kol kas atrodo, kad Mirandos knyga simbolizuoja jos pačios susvetimėjimą nuo žmonių.