Apžvalga: „Netflix“ karalienė Elžbieta II filme „Karūna“ nepagailėjo jokių išlaidų
Brangi prestižinė drama apie britų monarchą? Ar turėtume ruoštis galvų nukirtimo, sekso skandalų ir mūšio lauko žiaurumo orgijai?
Gerai ne; tik ištaigingų scenų ir turtingų pasirodymų orgija.
Serialas yra „The Crown“, o monarchė yra Elizabeth II, ta pati moteris, kuri šiandien sėdi Didžiosios Britanijos soste. Ji nėra tokia sunkiai gyvenanti, kraujo ištroškusi valdovė, kuri kuria putojančią televiziją, o 10 dalių drama „The Crown“, kurią penktadienį „Netflix“ pasirodys, nesistengia apsimesti, kad ji tokia. Tai apgalvotas serialas, kuris slepia mirtį, o ne naudoja ją šokiruojant; tokia, kuri savo istorijos linijas randa mažose kovose dėl valdžios, o ne šiurpiuose rūmų perversmuose. Čia prireikia pusantro epizodo, kad Džordžas VI (Jaredas Harrisas) mirtinai atsikosėtų, kad į sostą galėtų pakilti Elžbieta (Claire Foy).
Peteris Morganas, serialo kūrėjas ir rašytojas, su Frost/Nixon ir kitais darbais parodė, kad istorija nebūtinai turi būti kruvina, kad būtų sukurta gera drama. Čia biudžetas plačiai pranešta, kad ji viršijo 100 mln padeda jam tai įrodyti dar kartą: Karūna nuo pat pradžių atrodo brangi, investuodama savo pinigus į tokius aktorius kaip Johnas Lithgow , kuris sukuria puikų Winstoną Churchilį ir turi daugybę istorinių detalių.
VaizdasKreditas...Alexas Bailey / „Netflix“.
Serialas skirtas ankstyviesiems karalienės metams soste, tačiau jis prasideda prieš George'o mirtį 1952 m., kai ji buvo princesė, gyvenusi gana nerūpestingai su savo vyru princu Philipu (Matt Smith). Jų vestuvės 1947 m. buvo prabangiai perteiktos 12 minučių nuo pradžios epizodo.
Mažiau kantriose rankose ateinantys penkeri metai būtų sutrumpinti į penkias minutes, o Džordžas būtų pakankamai rūkantis grandinėje, kad suprastų, jog cigaretės žudo, o paskui miršta, kad galėtume tęsti Elžbietos istoriją. Tačiau „The Crown“ užtrunka, kol pasiekia tą permainų akimirką, o rezultatas yra subtilus tyrimas, galintis skelbti naujienas tuomet, palyginti su dabar.
Šiandien dėl interneto ir socialinės žiniasklaidos visi beveik iš karto žino, kada įvyksta kažkas svarbaus ar net ne tokio didelio. Praėjus penkioms minutėms po karaliaus ūgio žmogaus mirties, įvykis būtų įsisąmonintas, George'o tviterio žinutės būtų paskelbtos maldoje, o žiaurus postmortem jau būtų pradėtas. Karūna leidžia pajusti (arba prisiminti), kaip buvo, kai informacija judėjo lėčiau. Elžbieta ir Philipas tuo metu vyko į pasaulinį turą. Vien tik pasiekti ją žiniomis, kad ji dabar yra karalienė, buvo sunkus išbandymas, o sekant šią temą serialas taip pat perteikia, kaip naujienos pasklido po Britų imperiją – augančią smūgio bangą, o ne greitą sprogimą.
Būtent tokio traktavimo reikia istorinėje dramoje, kurios veiksmas vyksta šeštajame dešimtmetyje – dešimtmetį, kuris įvykių gausa negalėjo konkuruoti nei prieš, nei po jos. Karūna neapsieina be kovų dėl valdžios ir skandalų. 1951 m. ministro pirmininko postą vėl užėmęs Čerčilis net kai kurie jo paties partijos nariai manė, kad jis yra senas ir nevykęs. Princesė Margaret (Vanessa Kirby), Elizabeth sesuo, linksminosi su vedusiu vyru Peteriu Taunsendu (Benas Milesas).
Tačiau tai yra gana švelnus poelgis, palyginti su kai kuriais sostu pagrįstos televizijos mokesčiais. Kaip ir „Dauntono abatija“, tai yra serialas, kurį žiūrite norėdami pamatyti, kaip aktoriams suteikiama laiko veikti ir kad jie būtų priminti arba supažindinti su istoriniais grynuoliais. Pavyzdžiui, 4 epizodas apima mirtinas rūkas 1952 m. Londoną apgaubusią nuodingų teršalų miglą, kuri ne tik pražudė tūkstančius žmonių, bet ir turėjo politinių pasekmių. Rašytojui lengva iš karo ar žmogžudystės nupinti dramą. Bet iš rūko? Pagarba ponui Morganui.