Apžvalga: „In The Mood For Love“ yra neabejotinai geriausias kada nors sukurtas romantiškas filmas

„In The Mood For Love“ nėra tik filmas; tai judanti poezija. Su gražiais, žavingais vaizdais ir ne mažiau išskirtine, sielą perveriančia muzika, „In The Mood For Love“ pasakoja sudėtingą istoriją apie du paprastus asmenis, susijungusius aplinkybėmis, kurias gali sukelti nenuspėjamas gyvenimas. Du asmenys, kurie išgyvena baimę ir įsimylėjimo vilionę, o įsimylėjus – didžiulį skausmą, kai jį palieka nebaigta. „Meilės nuotaikoje“ po paviršiumi slypi tiek meilės, kad tai gali būti vienas romantiškiausių kada nors sukurtų filmų. Retas filmas, toks neįvertintas ir santūrus, po peržiūros turi tokį poveikį.

Tačiau reikia atsiminti, kad „Meilės nuotaikoje“ kalbama ne apie įsimylėjimo privalumus, o apie buvimo joje pasekmes, ypač kai meilė yra ne tai, ko siekiate, o tai, ką siekiate paaukoti. Tai taip pat sukelia įdomią meilės suvokimo dichotomiją: ar meilė atsisako savo laimės vardan ko nors (tu myli), ar tai yra atkaklumas ją pasiekti? Akivaizdu, kad tai priklauso nuo to, ko klausiate, nors du „In The Mood For Love“ veikėjai tikrai tiki pirmuoju.

„Meilės nuotaikoje“ yra istorija apie Chow Mo-wan ir Su Li-zhen, kurie yra kaimynai ir suartėja dėl aplinkybių, kurias sukūrė jų partneriai, turintys nesantuokinį romaną. Tačiau pamažu jie pamėgsta vienas kitą ir vėliau įsimyli, tačiau nusprendžia nesekti savo partnerių pėdomis ir išlaikyti savo meilę platonišką. Kai šie du bando išlaikyti savo santuokos šventumą, iškyla jų pačių kantrybės ir charakterio išbandymas. Nors filmas neapima jokio tragiško tono, bet palieka gumulą gerklėje ir tuštumos jausmą. Ir labiau už viską jis stebina savo vaizdų ir pasakojimo galia. Nuostabi orkestruotė ir patrauklūs vaizdai papildo vienas kitą taip, kaip retai matydavau anksčiau.

Filme beveik nėra dialogų, o tyliausiomis jo akimirkomis dvi laidos žvilgsniais perteikia daugiau, nei galima pasakyti tūkstančiais ištartų žodžių. Protingiausios pramogos yra tada, kai lyderiai žaidžia apsimetinėjimo žaidimus, kai abu apsimeta kažkuo, kuo nėra; Tai taip pat suteikia jiems galimybę būti atviresniems, žaismingesniems ir romantiškesniems vienas su kitu, o tai jiems uždraudė būti realybėje. Žaidimai suteikia jiems paguodos vietą ir savotišką alternatyvią realybę bei pabėgimą nuo jų pačių apgailėtino gyvenimo.

Yra filmų, kuriems reikia intensyvios, į veidą nukreiptos vaidybos. Ir tada yra filmų, kuriuose reikalaujama, kad aktoriai nevaidintų, o tiesiog būtų. „In The Mood For Love“ yra vienas iš tų filmų. Abu aktoriai nusipelno didžiausio pagyrimo už nepakankamą vaidmenų vaidmenį. Tony Leungas vaizduoja savo personažą su tokia tikra šiluma, kad ne tik nuoširdžiai jį jauti, bet ir smalsus noras jį susitikti ir pažinti. Tas pats pasakytina ir apie Maggie Chung personažą, kuris nėra toks skaidrus kaip Leung, bet sielvartas ir skausmas jos akyse, o absoliuti užuojauta jos balse traukia prie jos. Galų gale abu yra nesavanaudiški, sąžiningi ir tikrai geri žmonės, kurie yra nepaprastai simpatiški.

Galiausiai, viename iš meistriškų potėpių niekada nerodomi atitinkamų apgaudinėjančių sutuoktinių veidai. Režisierius Wong-Kar-Wai sąmoningai palieka daugybę dalykų, kuriuos žiūrovai gali nuspręsti ir spėlioti, todėl žiūrėjimas tampa dar įdomesnis. Ir, žiūrėdamas filmą daugiau nei pusšimtį kartų, galiu drąsiai teigti: kiekviena žiūrėjimo patirtis yra šviesesnė nei ankstesnė. Mėgaukitės, pajuskite, nes tokie filmai kuriami kartą gyvenime.

Įvertinimas: 5/5