„Netflix“ juodojo orderio tikroji istorija, paaiškinta

„Netflix“ tikras nusikaltimas draminis serialas „Juodasis orderis“ seka istoriją Sunilas Kumaras Gupta , kuris tampa a kalėjimas pareigūnas Tiharo kalėjime Delyje. Pasakojimo pradžioje tai optimistiškas ir idealistas žmogus, norintis įnešti pokyčių visuomenėje. Tačiau su kiekviena diena jo optimizmas nyksta ir jis pradeda matyti atšiaurią tikrovę. Kaliniai ir jų nusikaltimai istorijoje eina atgal, nes daugiau dėmesio skiriama sistemai, kuri juos išnaudoja ir blogina jų padėtį, o ne reabilituoja. Sunilas bando kovoti ir pasiekti permainų, jam keliais lygmenimis meta iššūkį, pirmiausia jo viršininkų. Vikramaditya Motwane ir Satyanshu Singh sukurtas serialas publikai užduoda keletą labai svarbių klausimų, atskleidžiantis tikras istorijas per septynis epizodus. SPOILERIAI PRIKLAUSOJE.

Black Warrant yra Sunilo Guptos, kaip kalėjimo pareigūno Tihare, karjeros dramatizacija

„Juodasis orderis“ yra tikra istorija, apibūdinanti buvusio Tiharo kalėjimo viršininko Sunilo Guptos karjerą. Jis sukurtas remiantis negrožinės literatūros knyga „Juodasis orderis: Tiharo kalėjimo pareigūno prisipažinimai“, kurią Gupta parašė kartu su žurnaliste Sunetra Choudhury. Vienas iš, jei ne ilgiausiai dirbusių vieno didžiausių kalėjimų kompleksų pasaulyje prižiūrėtojų, jis iš savo pareigų pasitraukė 2016 m. Tarnaudamas maždaug keturis dešimtmečius, kalėjime matė įvairius dalykus, taip pat 14 juodųjų orderių, žyminčių kalinių mirties nuosprendį, vykdymas. „Netflix“ serialas pateikia ekranui atvejus, kuriuos jis išsamiai aprašo savo knygoje. Tai taip pat dramatizuoja tam tikrus aspektus ir personažus, kad pasirodymui būtų suteikta daugiau gylio ir geresnio tempo. Tačiau didžiąja dalimi serialas išlieka gana artimas faktams.

Žurnalistė iš Keralos Shabhita Saz laimėjo RNGoenka apdovanojimą už savo istoriją apie kalines ir jų vaikus Keralos kalėjime. Labai daug sveikinimų. 🎉🥳👏 pic.twitter.com/sT2vi1stUY

- Sunil Kumar Gupta (@thesunilgupta) 2024 m. kovo 20 d

Pavyzdžiui, dalis apie Charlesas Sobhraj gyveno prabangų gyvenimą Tihare ir darė tokią įtaką, kad padėjo Sunilui Guptai užsitikrinti savo darbą kalėjime, yra pagrįsta tikrove. Jo šokiruojantis ir dramatiškas pabėgimas galiausiai taip pat pagrįstas tikrais įvykiais ir nėra sugalvotas laidos kūrėjų. Be to, serialas atkreipia dėmesį į svarbiausius įvykius, įvykusius devintajame dešimtmetyje, ir kalinius, kurie tuo metu buvo pakarti Tihare. Viena iš bylų atskleidžia žiaurią Geetos ir Sanjay Chopra nužudymą bei jų žudikų Rangos ir Billos pakartą 1982 m. Sunilo Guptos teigimu, Ranga pulsavo būdamas ant virvės, o jo mirtis paspartinti kitokiu būdu.

Taip pat seriale taip pat daugiausia dėmesio skiriama Kartaro ir Ujagaro Singho bylai, kuriems buvo skirta mirties bausmė už moters nužudymą už menką kainą. Kol jie buvo pakarti už tai 1983 m., moters vyrui daktarui Jainui, kuris mokėjo Kartarui ir Ujagarui, buvo skirta švelnesnė bausmė. Seriale taip pat pristatomas teroristo Maqbool Butt pakartas ir nepastovumas po Indiros Gandhi nužudymo. Be to, knygoje taip pat daug dėmesio skiriama Indiros Gandhi žudiko Satwanto Singho ir jo sąmokslininko Keharo Singho pakorimo egzekucijai, teroristo Afzalo Guru mirties bausmei ir prievartautojo Ramo Singho mirties aplinkybėms. Tačiau pirmasis laidos sezonas nekreipia dėmesio į šiuos atvejus, nes jie vyksta už septynių epizodų laiko juostos.

Vikramaditya Motwane norėjo, kad juodasis orderis būtų realistiškas Indijos kalėjimų vaizdas

Kai Vikramaditya Motwane perskaitė Sunilo Guptos knygą, ją iškart patraukė ir norėjosi suteikti jai kino posūkį. Tačiau jis įžvelgė ir pasakojimo iššūkį, kurį pateikia knyga, apimanti visą pagrindinio veikėjo karjerą vos per du šimtus puslapių. Norint išplėsti pasirodymo istoriją, reikėjo pridėti keletą išgalvotų elementų, o pagrindinių veikėjų gyvenimus reikėjo išplėsti, kad būtų sukurta erdvė personažų vystymuisi. Tam kai kurie serialo veikėjai yra sukurti arba sudaryti iš tikrų žmonių, dirbusių su Sunilu Gupta.

Kitas dalykas, į kurį atkreipė dėmesį Motwane, buvo tai, kad kalėjimas jaustųsi kuo tikroviškesnis. Kadangi beveik visa istorija vyksta kalėjime, buvo svarbu rasti vietą, tinkančią istorijai. Atlikdamas tyrimą, jis aplankė Tiharo kalėjimą, kad sužinotų, kaip atrodo ši vieta. Gamybos komanda surado nebeveikiantį kalėjimą Bhopalyje, kad galėtų filmuoti interjerus, o Tiharo vartų kopija buvo sukurta išorinėms scenoms filmuoti. Be to, kai kurios dekoracijos taip pat buvo sukurtos siekiant užpildyti kitas vietas, kurios pasikartoja parodoje.

Cituoju Davido Fincherio „ Mindhunter Motwane'as atskleidė, kad kaip vieną iš įtakų „Juodajam orderiui“ Motwane'as atskleidė, kad jo tikslas buvo pristatyti gyvenimą kalėjime iš vojerio perspektyvos ir suteikti žiūrovams žvilgsnį į tai, koks yra gyvenimas kalėjime, ypač ten dirbančių pareigūnų. . Šiai nuomonei pritaria ir Sunilas Gupta, norėdamas plačiajai visuomenei suteikti įžvalgos apie kalėjimo veikimą, iššūkius, su kuriais susiduria pareigūnai, kurie turi vadovauti šiai vietai, ir psichinę bei psichologinę žalą, kurią kartais gali atnešti darbas. . Dar svarbiau, kad jis norėjo supažindinti auditoriją su kalinių, ypač tų, kurie yra nuteisti mirties bausme, mąstymo procesu ir sukurti žiūrovų empatijos jausmą.