Ar pavogė jų tėvas, remiantis tikra istorija?
Visą gyvenimą trunkantis filmas „Pavogė jų tėvas“ – tai širdį veriantis pasakojimas apie nuožmią motinos kovą dėl dingusių dukterų susigrąžinimo. Režisierės Simone Stock, trileris dramos filmas sukasi apie Lizbeth Meredith, jauną vienišą dviejų dukterų Meredith ir Marianthi motiną. Vieną dieną, kai mergaitės negrįžta iš apsilankymo pas tėvą, pašėlusi Lizbeth netrukus supranta, kad kažkas labai negerai. Taip prasideda baisiausias jos gyvenimo košmaras, kai ji sužino, kad buvęs sutuoktinis juos pagrobė ir pabėgo į gimtąją šalį Graikiją.
Tada Lizbeth pradeda bauginantį dukterų susigrąžinimo procesą ir demonstruoja pavyzdingą drąsą bei ištvermę, o svetimoje žemėje jaučiasi svetima. Nepaprastas pasakojimas ir įtikinami aktorių pasirodymai priverčia publiką susieti su pagrindinio veikėjo patirtimi ir būti jos įkvėpta. Be to, negalima susimąstyti, ar „Pavogė jų tėvas“ vaizduoja tikrą įvykį. Jei jums taip pat įdomu tai sužinoti, mes jus palaikome. Pasinerkime!
Ar „Pavogė jų tėvas“ yra tikra istorija?
Taip, filmas „Pavogė jų tėvas“ yra pagrįstas tikra istorija. Jis pritaikytas iš apdovanojimų pelniusio Lizbeth Meredith atsiminimų knygos „Pieces of Me: Rescuing My Kidnapped Daughters“. Knygoje pasakojama apie šiurpią patirtį, kurią Lizbeth turėjo išgyventi 1994 m., kai jos buvęs vyras Grigorios Basdaras iš Ankoridžo (Aliaskoje) išsivežė jų mažametes dukteris Meredith ir Marianthi ir pabėgo į Graikiją.
Devintajame dešimtmetyje JAV pilietybę turintis graikas Grigorios ir Lizbeth Meredith iškart įsimylėjo po susitikimo. 1985 m. lapkričio 23 d. pora susituokė Ankoridže, Aliaskoje. Tačiau viskas pasisuko bjauria linkme, kai Grigorios pradėjo smurtauti prieš Lizbeth, ir ji 1990 metais buvo priversta pabėgti su jųdviejų dukromis į moterų prieglaudą. 1991 m. rugpjūčio 14 d. santuoka buvo nutraukta. Nors abu tėvai pasidalijo teisėtą mergaičių globą, fizinę globą Aliaskos valstija suteikė tik motinai.
Meredith, tada 4 metų, ir Marianthi, tada 6 metų, kiekvieną savaitę lankydavo savo tėvą pagal susitarimą dėl globos. 1994 m. kovo 13 d. abi mergaitės, kaip įprasta, išvyko su tėvu, o po dviejų dienų Lizbeth turėjo jas pasiimti iš vaikų darželio. Tačiau 1994 m. kovo 15 d., kai Grigorios jų nenumetė į objektą, Lizbeth pradėjo nerimauti. Jos nelaimei, policija ją informavo, kad buvęs vyras, kaip įtariama, prieš dvi dienas su dukromis išskrido iš JAV. Jis merginas buvo išsivežęs su savimi į savo gimtąją šalį Graikiją.
Taip prasidėjo Lizbeth kelionė saugiai sugrąžinti Meredithą ir Marianthį į Ankoridžą. Net ir praėjus dviem mėnesiams nuo merginų dingimo, Valstybės policijos departamentas neįtraukė jų informacijos į Nacionalinio nusikalstamumo informacijos centro (NCIC) duomenų bazę, kaip teigia autorė savo atsiminimuose. Tada Lizbeth kreipėsi į vietinį laikraštį ir jie paskelbė jos istoriją, kuri padėjo jai sulaukti didžiulės bendruomenės paramos rinkdama lėšas ir laiškus Baltiesiems rūmams.
Peržiūrėkite šį įrašą Instagram
Su finansine pagalba ir apsilankius Baltuosiuose rūmuose, Lizbeth pagaliau galėjo keliauti į Graikiją ir pradėti ieškoti savo dukterų. Ji pasamdė privatų tyrėją ir sugebėjo surasti Grigoriosą ir mergaites. Po ilgo delsimo teisinėse procedūrose 1994 m. gruodžio 28 d. Graikijos teismai pripažino Amerikos globos įsakymą ir leido Lizbeth susigrąžinti Meredith ir Marianthi. Tačiau kai Grigoriosas apie tai sužinojo prieš teismo sprendimo vykdymą, jis greitai paėmė merginas ir pasislėpė. Tada nuliūdusi Lizbeth grįžo į savo šalį be dukterų.
Kitais metais Lizbeth buvo suimta per antrąją kelionę į Graikiją dėl teisinių komplikacijų. Siaubingame įvykių posūkyje 1996 m. gegužės 20 d. Graikijos teismai panaikino savo ankstesnį sprendimą ir laikinai suteikė mergaičių globą Grigorios. Lizbeth sužinojo, kad jis pateikė peticiją, siekdamas įrodyti, kad ji netinkama motina, todėl sprendimas pasikeitė. Vėliau, po daugybės vyriausybės pareigūnų ir juridinių asmenų pastangų bei tam tikros valdžios paramos, Lizbeth pagaliau įgijo teisėtą Meredith ir Marianthi globą.
Lizbeth vėl susijungė su savo dukterimis ir grąžino jas į Aliaską, praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai buvo išvežta į Graikiją. Lizbeth kovos nesibaigė iš karto, nes Meredith ir Marianthi grįžę pas mamą, daugiau nei dvejus metus buvo pripratę prie graikų kalbos ir mokėsi mokykloje, prarado anglų kalbos įgūdžius. Jiems prireikė daug laiko prisitaikyti prie Ankoridžo aplinkos ir daug metų, kad pasveiktų nuo traumos. Šiandien jiedu klesti per 30 metų, baigę koledžą ir siekia sėkmingos karjeros.
Peržiūrėkite šį įrašą Instagram
Kita vertus, Lizbeth įgijo konsultavimo psichologijos magistro laipsnį ir savo gyvenimą paskyrė darbui su rizikos grupės jaunimu ir išgyvenusiais smurtą šeimoje. 2016 metais ji išleido savo atsiminimų knygą, kuri palietė kelių skaitytojų širdis visame pasaulyje. Galiausiai Lizbeth perdavė knygos teises į knygą „Tėvo pavogė“ kūrėjams, kad jos istorija pasiektų daugiau auditorijų ir padėtų tokių nusikaltimų aukoms rasti balsą.
Elizabeth Smart, viena iš filmo vykdomųjų prodiuserių, yra pagrobimą išgyvenusi ir dingusių asmenų bei vaikų seksualinės prievartos prevencijos aktyvistė. Lizbeth patirtis jai buvo išskirtinė ir drąsi, todėl filmas dar aktualesnis viso pasaulio moterims. Tai sakydama, Lizbeth viename interviu pasidalijo, kad kai kurie jos atsiminimų veikėjai ir įvykiai turėjo būti šiek tiek pakoreguoti, kad atitiktų kino perspektyvą. Todėl, kartoju, „Pavogė jų tėvas“ yra beveik tikslus tikrų įvykių atpasakojimas, su fantastikos atspalviu ir paveikia žinia.